Lietuvos astronomijos istorija

Svarbiausi įvykiai, stebėjimai ir atradimai chronologine tvarka (nuo naujausių).

• 2024
  Lietuva oficialiai tampa Europos kosmoso agentūros (ESA) asocijuota nare. Tai atveria milžiniškas galimybes Lietuvos mokslininkams dalyvauti rengiant tarptautines kosmines misijas ir tirti Saulės sistemą.
• 2021
  Lietuva tampa tikrąja Europos pietinės observatorijos (ESO) nare. Tai atveria Lietuvos astronomams prieigą prie pačių didžiausių pasaulio teleskopų Čilėje ir moderniausių duomenų archyvų.
• 2019
  Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU), minėdama savo šimtmetį, Lietuvai suteikia teisę pavadinti egzoplanetą ir jos žvaigždę. Žvaigždei suteiktas Taika vardas, o planetai – Vytis.
• 2014
  Į kosmosą pakyla pirmieji lietuviški dirbtiniai Žemės palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Lietuva tampa kosmine valstybe, o palydovų siunčiami signalai priimami ir analizuojami Lietuvos mokslininkų.
• 2012
  Molėtų astronomijos observatorijoje įrengiamas modernus spektrografas, leidžiantis itin tiksliai tirti žvaigždžių atmosferų cheminę sudėtį ir evoliuciją.
• 1999
  Baigiamas gaminti naujas dviejų kanalų astrofotometras (R. Kalytis, R. Skipitis ir kiti). Molėtų observatorijoje įvyksta Šiaurės ir Baltijos šalių aukštieji kursai, skirti žvaigždžių ir galaktikų fotometrijai. Vilniuje įvyksta tarptautinė konferencija, skirta Stromvil fotometrinei sistemai. J. Sperauskas ir A. Bartkevičius paskelbia žvaigždžių radialinių greičių katalogą. Grupė Lietuvos astronomų ir astronomijos mėgėjų Vengrijoje stebi visišką Saulės užtemimą. K. Černis atranda ketvirtąją savo kometą.
• 1998
  Baigiamas gaminti žvaigždžių radialinių greičių matuoklis (J. Sperauskas). Vokietijoje iš naujo aliuminuojami visų Molėtų observatorijos teleskopų veidrodžiai. Ištiriamas metalingumo ir žvaigždėdaros rajonų pasiskirstymas Verpeto galaktikoje M 51 ir jos palydovėje (A. Bridžius, V. Vansevičius).
• 1997
  Lietuvos padangę puošia nulinio ryškio Heilo-Bopo kometa; gauta šimtai spalvingų kometos nuotraukų. Perstatomas Maksutovo teleskopo bokštelis. Išleidžiama R. Karazijos knyga "Fizika humanitarams" su astronomijos skyriais. G. Tautvaišienė tyrinėja horizontaliosios sekos žvaigždžių cheminę sudėtį. Internete užregistruojamas pirmasis lietuviškas astronominis tinklapis http://www.astro.lt
• 1996
  Molėtų observatorijoje įrengiamas naujas 63 cm skersmens Maksutovo teleskopas, kuris tampa pagrindiniu instrumentu stebint žvaigždžių spiečius, galaktikas ir kometas.
• 1990
  Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, oficialiai įkuriama Lietuvos astronomų sąjunga (LAS), siekianti suvienyti šalies astronomus profesionalus ir entuziastus bei atstovauti Lietuvos mokslui tarptautinėje erdvėje.
• 1980
  Molėtų observatorijoje pradedamas eksploatuoti didžiausias Šiaurės Europoje 165 cm skersmens teleskopas. Jis iki šiol išlieka pagrindiniu Lietuvos instrumentu stebint tolimas žvaigždes ir galaktikas.
• 1977
  V. Straižys išleidžia monografiją „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“, kuri tampa fundamentiniu darbu astrofizikams visame pasaulyje, įtvirtinančiu Vilniaus fotometrinės sistemos autoritetą.
• 1974
  Molėtų astronomijos observatorijoje pradedami reguliarūs žvaigždžių stebėjimai 63 cm skersmens teleskopu. Tai žymi naują moderniosios astrofizikos erą Lietuvoje.
• 1969
  Dėl didėjančios Vilniaus miesto šviesos taršos pradedama statyti Molėtų astronomijos observatorija ant Kaldinių kalvos. Vietą parinko V. Straižys ir G. Kakaras.
• 1966
  Paskelbiama Vilniaus fotometrinė sistema (V. Straižys), kuri vėliau tampa viena iš plačiausiai naudojamų daugiaspalvių sistemų žvaigždžių fizikiniams parametrams nustatyti.
• 1962
  Pradedami pirmieji fotoelektriniai žvaigždžių stebėjimai Lietuvoje. Tai leido pasiekti kur kas didesnį matavimų tikslumą nei naudojant senąsias fotoplokšteles.
• 1960
  Lietuvos mokslų akademijoje įkuriamas Fizikos ir matematikos institutas (vėliau – TFAI), kuriame astronominiai tyrimai tampa viena iš prioritetinių sričių.
• 1952
  Vilniaus universiteto observatorijoje pradedama tirti kintamąsias žvaigždes ir tarpžvaigždinę medžiagą. Formuojasi stipri Lietuvos astrofizikų mokykla.
• 1948
  Atnaujinamas „Lietuvos dangaus“ metraščio leidimas. Šis leidinys tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu apie dangaus reiškinius tiek specialistams, tiek mėgėjams.
• 1939
  Atgavus Vilnių, Vilniaus universiteto observatorija vėl tampa pagrindiniu Lietuvos astronomijos centru, tačiau prasidėjęs karas sustabdo daugelį ambicingų projektų.
• 1933
  Legendinis Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą su „Lituanica“. Nors tai aviacijos istorija, skrydis rėmėsi preciziška astronomine navigacija pagal žvaigždes, o jų žygdarbis įkvėpė ištisas kartas lietuvių domėtis dangaus platybėmis.
• 1929
  Kauno Aukštojoje Fredoje įkuriama pirmoji laikinoji Lietuvos universiteto observatorija. Čia buvo sumontuoti teleskopai, skirti studentų mokymui ir laiko tarnybai.
• 1922
  Kaune, Lietuvos universitete (vėliau VDU), įkuriama Astronomijos katedra. Jos vedėju tampa Bernardas Kodatis. Pradedama rūpintis aukštojo mokslo astronomijos studijomis tarpukario Lietuvoje.
• 1919
  Atkurtas Vilniaus universitetas (tuo metu Stepono Batoro universitetas). Atnaujinama apleistos observatorijos veikla, įsigyjami nauji instrumentai, tarp jų – 15 cm astrografas.
• 1904
  Vilniuje gimė Borisas Voroncovas-Veljaminovas – vėliau tapęs vienu žymiausių XX a. astrofizikų, sudaręs garsųjį sąveikaujančių galaktikų atlasą ir katalogą.
• 1867
  Vilniaus observatorijoje įkuriamas fotogalvaninis skyrius ir pradedama sisteminga Saulės nuotraukų registracija. Vilniaus observatorija tampa viena iš astrofotografijos pradininkių pasaulyje.
• 1835
  Vilniaus observatorijoje įrengiamas Merco refraktorius – tuo metu vienas didžiausių ir geriausių teleskopų visoje Europoje, leidęs atlikti itin tikslius planetų stebėjimus.
• 1826
  Vilniaus astronomai pradeda aktyviai dalyvauti tarptautinėje programoje nustatant Struvės geodezinį lanką, kuris dabar yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
• 1805
  Janą Sniadeckį paskyrus observatorijos direktoriumi, įsigyjamas tuo metu moderniausias 15 cm skersmens Ramsdeno pasažinis instrumentas. Vilnius tampa svarbiu geodezinių matavimų centru.
• 1783
  Martynas Počobutas stebi naujai atrastą Urano planetą ir patikslina jos orbitą. Jo duomenis pripažįsta ir savo darbuose naudoja žymiausi to meto Europos astronomai.
• 1781
  Vilniaus observatorijoje M. Počobutas stebi Merkurijaus tranzitą per Saulės diską. Jo gauti tikslūs duomenys buvo naudojami patikslinti atstumą tarp Žemės ir Saulės.
• 1773
  Martynas Počobutas paskelbiamas Vilniaus universiteto rektoriumi. Jo stebėjimų dėka Vilniaus observatorija išgarsėja visoje Europoje; jis sudaro naują žvaigždyną – Poniatovskio Jautį (Taurus Poniatovii).
• 1753
  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės paramos dėka Tomas Žebrauskas įkuria Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją – vieną seniausių mokslo įstaigų Rytų Europoje.
• 1650
  Kazimieras Semenavičius išleidžia knygą „Didysis artilerijos menas“ (lot. Artis Magnae Artilleriae), kurioje pirmą kartą pasaulyje aprašo daugiapakopės raketos principą ir raketų stabilizavimą sparneliais – kosminių skrydžių teorijos pamatą.
• 1645
  Vilniaus akademijos spaustuvėje išleidžiamas Osvaldo Krygerio astronomijos vadovėlis, kuriame aiškinamos to meto planetų judėjimo teorijos ir stebėjimų metodai.
• 1582
  Lietuvoje (kaip ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje) įvedamas Grigaliaus kalendorius. Vilnius tapo vienu iš pirmųjų miestų Europoje, perėjusių prie naujosios laiko skaičiavimo sistemos, kurią dabar naudoja visas pasaulis.
• 1579
  Įkuriamas Vilniaus universitetas. Jame pradedama dėstyti astronomija kaip sudėtinė matematikos mokslų dalis, naudojantis geriausiais to meto Europos vadovėliais.
• 1551
  Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo bibliotekoje sukaupia vieną turtingiausių Europoje astronomijos leidinių kolekcijų, įskaitant Mikalojaus Koperniko darbus.
• 1490
  Vilniuje gimė Pranciškus Skorina, kuris savo išleistose knygose (pvz., „Mažoji kelionių knygelė“) pateikė astronominių žinių, mėnulio fazių skaičiavimų ir kalendoriaus duomenų.
• 1410
  Lietuvos metraščiuose pradedami fiksuoti neįprasti gamtos reiškiniai, įskaitant Saulės užtemimus ir kometų pasirodymus, kurie tuo metu buvo interpretuojami kaip svarbių politinių įvykių ženklai.
• 1387
  Oficialus Lietuvos krikštas. Nuo šio laikotarpio vienuolynų bibliotekose pradedami kaupti pirmieji rašytiniai traktatai apie žvaigždes, sferinę geometriją ir kalendoriaus skaičiavimus.
• 1009
  Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
• ~3000 m. pr. Kr.
  Kulionių ir kitų alkviečių archeologiniai radiniai rodo, kad jau neolito laikotarpiu dabartinėje Lietuvos teritorijoje žmonės stebėjo dangaus šviesulius, nustatydavo saulėgrįžas ir naudojo akmenų grindinius kalendoriniams ciklams fiksuoti.